dūbsoti

dūbsóti, dū̃bso, -ójo intr. 1. būti išdubusiam, sudubusiam: Ąžuolas dū̃bso išdubęs, t. y. stovi J. Pakalnėje dū̃bso stuba Lbv. Kaimo aikštėje dūbsojo duobės A.Vencl. Šį žmogų su dūbsančiomis žandų duobėmis jis tartum ėmė pažinti A.Vencl. 2. tingiai gulėti ar sėdėti, pampsoti: Dūbso boba ant pečiaus Stč. Dūbso senis, neina darbo dirbt Stč.